Jurga Ivanauskaitė
Bomba arba Ariel
Režisierė Rita Urbonavičiūtė

Vaidina:
Puolęs angelas Asmodėjus – Linas Barauskas
Puolęs angelas Barbelo – Donata Kielaitė
Angelas teisėjas Samaelis –  Vidmantas Fijalkauskas
Kunigas Justas – Saulius Čėpla
Jaunoji Rūta – Rasa Strauzaitė
Rūtos mama Elena –  Margarita Žiemelytė
Jaunikis Tomas – Povilas Liubinas

Dailininkės: Svetlana Mordas, Živilė Vasiliauskaitė, Gintarė Salemonaitė.
Dėkojame kompozitoriui Giedriui Puskunigiui, muzikantui Hokšilai.
Spektaklio trukmė: 2 val. 15 min. (su 15 min. pertrauka)



Pjesė „Bomba arba Ariel“ – vienas iš paskutiniųjų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių – publikuota jau po mirties. Tai sukrečianti, maištinga istorija apie tikėjimą.

Pasakojimas stebina atvirumu ir netikėtais siužeto vingiais. Veiksmas vyksta bažnyčioje, kur susikerta skirtingi žmonių likimai. Pjesės scenose skleidžiantis veikėjų charakteriams išryškėja jų gyvenimus susiejęs bruožas – nepatirta meilė (moters meilė, motinos meilė, dukros meilė, pasaulio meilė). Asmodėjus, Barbelo ir Samaelis vadina save puolusiais angelais. Jų personažai įkūnija pasipriešinimą visuomenei, maištą prieš jos vartotojiškumą. Angelai kovoja prieš reklamos vaidmenį formuojant vartotojų
visuomenę, kritikuoja prekinių ženklų vaikymąsi. Idiliškai prasidėjęs pasakojimas staiga tampa įkaitų drama, kurioje skleidžiasi toli gražu ne tobuli jaunavedžių santykiai, o maištaujantieji personažai.

Dramatiška istorija atveria veikėjų sielos užkaborius, aikštėn iškyla kiekvieno jų gyvenimo skauduliai. Tarp veikėjų vykstantys dialogai yra tarytum mažos jų išpažintys, po kurių kiekvienas gauna išrišimą.

In memoriam. Jurga Ivanauskaitė
Spektaklis skirtas iškilios lietuvių prozininkės, eseistės, dramaturgės, dailininkės, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės atminimui. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė J. Ivanauskaitės pjesė, po rašytojos mirties pastatyta teatro scenoje.

ŽINIASKLAIDA APIE PROJEKTĄ

Šiandien J.Ivanauskaitė yra ne tik šviesaus atminimo rašytoja ir dailininkė. Ji patapo savotišku reiškiniu, fenomenu. /…/ Net apsilankęs šalia J.Ivanauskaitės namų esančiame, jos atminimui pažymėti skirtame skvere, kurio viduryje murkia akmeninis katinas, gali išvysti rašytojos knygas skaitančius žmones.

Vieno iš aktorių, Lino Barausko nuomone, šios pjesės pagrindinė mintis tai "tikėjimas plačiąja prasme". "Šių laikų žmonės tarsi vaikšto užrištomis akimis, užkištomis ausimis ir užvertomis burnomis. Reikia stabtelėti bent minutei.“

"Tiek ši pjesė, tiek J. Ivanauskaitės kūryba yra daugiasluoksnė. Ji slepia tą erdvę, į kurią turi įsiskverbti, kad sužinotumei, kas vis tik slepiasi tarp žodžių, sakinių, eilučių ir puslapių."

- Lietuvos Rytas, Viktorija Samarinaitė

---