Spektaklio peržiūra Špilkos (arba Žudyti urmu pigiau) pagal O. Bogajevo pjesę
Tai veiksmas, kuris parodo žmonių kasdieninio gyvenimo neišsprendžiamas problemas su kuriomis šeima ar visuomenė lyg ir turėtų tvarkytis pati, tačiau nėra nei vieno recepto, kaip tas turėtų būti padaryta ar daroma. Žmonių susvetimėjimas, nesugebėjimas ir nemokėjimas ar nenoras bendrauti, kitų materialinių vertybių iškėlimas aukščiau žmogiško bendravimo reikšmės bei kitų žmogiškų vertybių svarbos, vyro ir moters tarpusavio santykių šeimoje harmonijos nebuvimas ir nepagarba vienas kitam, buitiniai klausimai ir konfliktai, o taip pat smurtas, mirtis, egoizmas ir kita parodomi su ryškiu sarkazmu, kandžiai išjuokiant ir užakcentuojant minėtas problemas, tiesioginiu ir netiesioginiu būdu spektaklio metu.
Jaunųjų aktorių vaidyba labai dinamiška, nors veiksmo dinamizmo galėtų būti dar daugiau. Manau, kad spektaklio veiksmo dinamiškumo pakėlimas atskiruose epizoduose, pavyzdžiui 12-oje scenoje, suteiktų dar daugiau komiškumo.
Kūrybinės grupės azartas patraukia dėmesį ne tik savo temos aktualumu, bet ir tuo, kad dar labiau per sceninį vaidybinį veiksmą, atsiskleidžia spektaklio personažų charakteriai, jų išgyvenimai, dvasinė būsena, todėl žiūrovas priverčiamas išgirsti jų kalbas ir susimastyti kas gi čia vyksta. Perėjimai nuo vienos scenos veiksmo požiūriu turėtų būti dar konkretesni ir dar labiau išbaigti.
13-ta šio spektaklio scena turėtų būti labiau kulminacinė. Žiūrint šią sceną norisi aiškių veiksmo aplinkybių. kodėl gi atsirado bomba? Kokia jos atsiradimo priežastis? Manau, kad spektaklio pradžia ir pabaiga turi papildyti viena kita.
Frazė „Žudyti urmu pigiau“ pabrėžia ne tik spektaklyje keliamų problemų , bet ir šiuolaikiniame gyvenime egzistuojančių tų pačių problemų mastą, tik ar žudymas ir mirtis išeitis į šį klausimą turės atsakyti žiūrovas, kuris pažiūrės šį spektaklį.
Tai veiksmas, kuris parodo žmonių kasdieninio gyvenimo neišsprendžiamas problemas su kuriomis šeima ar visuomenė lyg ir turėtų tvarkytis pati, tačiau nėra nei vieno recepto, kaip tas turėtų būti padaryta ar daroma. Žmonių susvetimėjimas, nesugebėjimas ir nemokėjimas ar nenoras bendrauti, kitų materialinių vertybių iškėlimas aukščiau žmogiško bendravimo reikšmės bei kitų žmogiškų vertybių svarbos, vyro ir moters tarpusavio santykių šeimoje harmonijos nebuvimas ir nepagarba vienas kitam, buitiniai klausimai ir konfliktai, o taip pat smurtas, mirtis, egoizmas ir kita parodomi su ryškiu sarkazmu, kandžiai išjuokiant ir užakcentuojant minėtas problemas, tiesioginiu ir netiesioginiu būdu spektaklio metu.
Jaunųjų aktorių vaidyba labai dinamiška, nors veiksmo dinamizmo galėtų būti dar daugiau. Manau, kad spektaklio veiksmo dinamiškumo pakėlimas atskiruose epizoduose, pavyzdžiui 12-oje scenoje, suteiktų dar daugiau komiškumo.
Kūrybinės grupės azartas patraukia dėmesį ne tik savo temos aktualumu, bet ir tuo, kad dar labiau per sceninį vaidybinį veiksmą, atsiskleidžia spektaklio personažų charakteriai, jų išgyvenimai, dvasinė būsena, todėl žiūrovas priverčiamas išgirsti jų kalbas ir susimastyti kas gi čia vyksta. Perėjimai nuo vienos scenos veiksmo požiūriu turėtų būti dar konkretesni ir dar labiau išbaigti.
13-ta šio spektaklio scena turėtų būti labiau kulminacinė. Žiūrint šią sceną norisi aiškių veiksmo aplinkybių. kodėl gi atsirado bomba? Kokia jos atsiradimo priežastis? Manau, kad spektaklio pradžia ir pabaiga turi papildyti viena kita.
Frazė „Žudyti urmu pigiau“ pabrėžia ne tik spektaklyje keliamų problemų , bet ir šiuolaikiniame gyvenime egzistuojančių tų pačių problemų mastą, tik ar žudymas ir mirtis išeitis į šį klausimą turės atsakyti žiūrovas, kuris pažiūrės šį spektaklį.
Nuotraukos iš spektaklio "Špilkos" peržiūros pastatyto pagal O. Bogajevo pjesę .
