Po spektaklio Mėšlungis Jeigu įkyriai klausinėtum

Prisipažinsiu, į spektaklį ateiti suviliojo atvira afiša, badanti akis nuogumu – bet spektaklyje nieko panašaus juk nebus? Neatspėjau. Buvo. Tik nieko panašaus, ko tikėjausi.
Po spektaklio išeinu sutrikęs. Kas nutinka, kai skęsti gilyn? Tiesiog išeini. O kas nutinka, kai skęsti savo gyvenimu? Ten – kelionė ilgesnė negu į mirtį, kelionei į ten, reikia laiko. Kitąryt, kai mintys jau grįžtą į kasdienybės bėgius, sėdžiu ir mąstau apie aktorių atsidavimą teatrui ir apie pačio spektaklio mintis – tai scena iš gyvenimo, kurią lyg pats būčiau išgyvenęs, lyg pats būčiau ten išties buvęs – tą akimirką realybė apsikeitė vietomis su scena.
Ir jeigu paklaustum manęs, kas buvo spektaklyje, aš atsakyčiau – nueik ir pamatysi.
Ir jeigu vis neatlyžtum ir įkyriai klausinėtum, sakyčiau, kad spektaklis yra apie gyvenimą ir santykius. Apie vyro ir moters santykius, apie tai, kaip mūsų išdidumas atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą. Apie tai, kad mes visgi mylime, nors kartais tiesiog nemokame mylėti. Apie tai, kad trokštame to, ko neturime, o ką turime – jau nebevertiname. Tai spektaklis apie klaidas, kurias aš ir tu esame padarę. O gal dar spėsiu jas ištaisyti?
Tiesiog pagal Igną
Po spektaklio išeinu sutrikęs. Kas nutinka, kai skęsti gilyn? Tiesiog išeini. O kas nutinka, kai skęsti savo gyvenimu? Ten – kelionė ilgesnė negu į mirtį, kelionei į ten, reikia laiko. Kitąryt, kai mintys jau grįžtą į kasdienybės bėgius, sėdžiu ir mąstau apie aktorių atsidavimą teatrui ir apie pačio spektaklio mintis – tai scena iš gyvenimo, kurią lyg pats būčiau išgyvenęs, lyg pats būčiau ten išties buvęs – tą akimirką realybė apsikeitė vietomis su scena.
Ir jeigu paklaustum manęs, kas buvo spektaklyje, aš atsakyčiau – nueik ir pamatysi.
Ir jeigu vis neatlyžtum ir įkyriai klausinėtum, sakyčiau, kad spektaklis yra apie gyvenimą ir santykius. Apie vyro ir moters santykius, apie tai, kaip mūsų išdidumas atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą. Apie tai, kad mes visgi mylime, nors kartais tiesiog nemokame mylėti. Apie tai, kad trokštame to, ko neturime, o ką turime – jau nebevertiname. Tai spektaklis apie klaidas, kurias aš ir tu esame padarę. O gal dar spėsiu jas ištaisyti?
Tiesiog pagal Igną