Spektaklis „Haroldas ir Modė” arba kaip gyventi gyvenimą?

Rodosi, visi žinom kaip gyventi gyvenimą, o jei kažkas dar nežino - visuomenė visada pasiruošusi padėti. Sociumo taisyklės kaip ir aiškios:

Studijuok paklausią specialybę, dirbk gerai apmokamą, nebūtinai mėgstamą, darbą, mylėk tą, kuris visuotinai priimtinas – amžiumi, lytimi, išvaizda, gimdyk vaikus – nori ar nenori. Neišsišok - jei esi moteris, nereikšk jausmų - jei esi vyras, elkis „pagal amžių”. Paklusk, tarnauk, atsuk kitą skruostą, atiduok duoklę valstybei, tėvams, religijai!

Mąstantys ar pasielgę priešingai nustatytoms taisyklėms rizikuojam tapti atstumtaisiais, užsitarnauti persona non grata etiketę, tapti sociumo parašte. Suvokę šią riziką ir išsigandę atstūmimo, susitaikom su realybe ir pamažu tampam apatiški, paleidžiam savo gyvenimo kontrolę, leidžiam tėvams, draugams, kunigams, psichologams ir nepažįstamiesiems spręsti kas mums geriausia. Širdies gilumoje laisvi - pradedam egzistuoti nuostatose ir tampam dar vienu suvaržytos visuomenės sraigtu, padedančiu šiam mechanizmui kurti naujas kopijas.

Taip ir varstom psichologo kabineto duris, diena iš dienos mąstom apie tai, kas būtų buvę, jei būtume nepaklusę, girdim apie nusižudžiusius draugus, kartais ir patys pamąstom, kad geriau jau mirti, buriamės į apatiškų sielų grupes. Kaip žiurkėnai sukamės vienam dideliam rate, aiškinam kaip reikia gyventi - nors patys nė velnio tuo netikim, gaminam savo kopijas, švaistom į šalis savus ir svetimus gyvenimus - džiaugsmus, meilę, gražiausius gyvenimo metus ir laisvę. O kad būtų lengviau išsitraukiam kaukę, užsidedam ir išdidžiai pareiškiam: „mes – laimingi žmonės”.

Kartą patekus į normomis apibrėžtą realybę, rodos, kelio atgal į laisvę nebelieka. Kaip ir dažnas širdyje laisvas suvaržytos visuomenės jaunuolis, pagrindinis „Haroldo ir Modės” spektaklio veikėjas mirtį mato kaip vienintelį būdą išsilaisvinti iš išgalvotų normų, pajausti laisvę, sužadinti gyvenimą. Kyla klausimai: „Kaip gyventi gyvenimą, kai mirtis jame atrodo įdomiausia?”, „Kaip gyventi tada, kai manai, kad neturi pasirinkimo?”, „Kaip gyventi, kai esi visiškai kitoks, nei kiti linkę manyti?”. Haroldas - šių dienų jaunuolio prototipas. Labiau susižavėjęs mirtimi nei gyvenimu, jaučiantis visuomenės ir turtingos snobės motinos spaudimą, jis tampa ant ribos stovinčiu jaunuoliu. Iš čia keliai tik du: paklusti visada diktuoti pasiruošusiam sociumui arba surasti savąjį laisvės kelią. Tačiau, kas gali suteikti įkvėpimą gyventi, kai mirtis rodosi esąs vienintelis būdas išlįsti iš taisyklių narvo?

„Haroldas ir Modė” - neeilinis kūrinys apie laisvės pasirinkimą. Jau pačiame pavadinime užkoduotas laisvės pojūtis, jame nesijaučia lyčių, susidaro įspūdis, kad Haroldas ir Modė yra viena lytis, o tarp jų - stipri dvasinė giminystė. Jie - du poliai, sugebantys formuoti aukštesnį pasaulėžiūros matmenį. Modė - tai maištas, nepaklusimas sociumo formuojamoms taisyklėms, Haroldas – jaunas žmogus, įkalintas nuostatose, bet vis dar ieškantis tikrojo savęs. Jie - lyg gyvenimas ir mirtis, tačiau ir visuma, be kurio vieno nebūtų įsivaizduojamas kitas. Kūrinio eigoje Haroldas tampa Modės įamžinimu, o Modė – Haroldo raktu į laisvę. Kartu jie – didžiulė jėga - autoriteto priešas ir normatyvo trintukas.

Pjesėje aprašoma 79-metės ir 19-mečio draugystės istorija, besirutuliojanti į meilę - sociume traktuojama kaip tabu - puikiai apibrėžia jaunystės protestą prieš visuomenės normas. Įsijautę į turtinančią draugystę, semdamiesi vienas iš kito to, ko trūksta jiems patiems, Haroldas ir Modė tampa neatskiriama vienas kito dalis, sugebanti peržengti autoritetą, nugalėti tuos, kurie toliau stengiasi įstumti juos į nuostatų narvą. Sujungę smalsumą ir žinias, gyvenimą ir mirtį, Modė ir Haroldas randa stebuklingą, o kartu ir paprastą receptą pasišalinti iš įsteigtos norminės tvarkos.

Meilės istorija tarp senos moters ir jauno vaikino žiūrovui iš pradžių kelia šleikštulį, vėliau - žavesį, verčiantį klausti, ar/kodėl MAN tai yra tabu? Kas formuoja normatyvą? Kas pasakė kaip turi būti? Taip spektaklis kreipiasi į žiūrovą, atrodo, šalina ketvirtąją sieną, įtraukia stebintįjį, kol galiausiai leidžia jam išgvildenti atsakymą – kaip gyventi gyvenimą? Dviejų veikėjų nepriimtina meilė - ryšys tarp maišto ir jaunystės - tampa fiziniu protesto įprasminimu. Jį jaučiame kiekvienas, kada nors pasipriešinęs ar bent kartą gyvenime susimąstęs, – „gyventi taip kaip pasakyta ar išdrįsti ieškoti to kas man patinka?”. Spektaklio eigoje istorija tampa manifestu jaunystei; laisvės simboliu, nepavaldžiu laikui; pavyzdžiu tiems, kurie vis dar ieško atsakymo ir veidrodžiu – jau pasirinkusiems laisvę.

Išsilaisvinti iš visuomenės taisyklių reiškia gyventi sudėtingesnį, bet pilnavertiškesnį gyvenimą, paaukoti metai iš metų kažkieno kito kurtą vertybių lauką, palaidoti tai, kas iki skausmo pažįstama, tačiau kartu ir išsaugoti savastį, drąsiai pasineriant į nuotykių pilną nežinomybę. Maištauti - ne tik priešintis, bet ir tvirtai jausti gyvenimą, jo trapumą, žinoti, kas esi iš tikrųjų, nebijoti jausti ir dalintis, kartais nepriimtinais, tačiau neišgalvotais jausmais. To kiekvieną mūsų moko Haroldo ir Modės draugystė, gebanti nugriauti visuomenės sienas ir pastatyti tiltus, atremti prikišamas sociumo nuomones ir įkvėpti gyvenimui, o ne egzistavimui.

Jau šį mėnesį, rugsėjo 28 dieną, Rita Urbonavičiūtė kartu su Užupio dramos teatro kolektyvu prikels „Haroldo ir Modės” fenomeną naujam gyvenimui. Režisierė kūrusi tokius spektaklius kaip „Bomba, arba Ariel“ pagal Jurgos Ivanauskaitės pjesę, „Mėšlungis“ pagal Kazį Sają bei Moljero „Skapeno klastos“ – Lietuvos publikai jau gerai pažįstama. Per savo kūrybinę veiklą sukūrusi daugybę spektaklių, TV laidų, pjesių vaikams - Rita Urbonavičiūtė atskleidžia, kad aktorių paieška šiam spektakliui truko ilgai. Surasti tinkamus aktorius šiam teatriniam darbui – sunki užduotis. Modę režisierė rinkosi net iš 15-os aktorių, o išpildyti vaidmenį pavyko vos vienai - Rimantai Krilavičiūtei, kuri per savo gyvenimą jau yra sukūrusi daugiau nei 50 teatrinių vaidmenų. Jaunojo Haroldo vaidmuo atiteko jaunam charizmatiškam aktoriui Pauliui Dragūnui. Spektaklyje vaidmenis taip pat atliks ir kiti patyrę aktoriai, tokie kaip Povilas Liubinas, Greta Dovydaitytė, Saulius Čėpla, Indrė Stonytė, Justas Vanagas bei Jurijus Mumyga. Visi kartu jie puikiai išpildo pagrindinę pjesės idėją.

Užupio dramos teatro spektaklis suteiks galimybę jaunajai kartai žvilgtelėti į legendine tapusia pjesę, o vyresniajai ne tik pavyks dar kartelį su nostalgija prisiminti šį įstabų teatrinį darbą, bet taip pat į jį pažvelgti nauju žvilgsniu.
Kalbama, kad nusileidus užsklandai kažkam, kaip ir Haroldui, pagaliau pavyks rasti atsakymą į itin sunkų, tačiau kartu ir paprastą klausimą – „kaip GYVENTI gyvenimą?”.

Spektaklis „Haroldas ir Modė“ bus rodomas Teatro Saloje, S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje.
Repertuaras: www.uzupioteatras.lt

Užrašė: Jonė Sąlygaitė