Martin McDonagh Vienarankis iš Spokano Režisierė Rita Urbonavičiūtė
Vaidina: Vienarankis – Povilas Liubinas Tobis – Linas Barauskas Merlina – Donata Kielaitė Mervinas – Saulius Čėpla
Spektaklio trukmė: 1,5 val.
Užupio teatro trupė prabyla apie stoties rajono kultūros gimimą. Teatro trupė skatina į stoties rajoną pažiūrėti kitomis akimis, pamatyti ne tik prostitutes, vagis, narkomanus, prabėgančius turistus, bet ir romantinę stoties pusę. Šio rajono puošmena tai ne tik šv. Stepono bažnyčia, bet ir teatras, kuris yra galinga vystymosi jėga. Užupio dramos teatras – tai klajojantis teatras, kuris prisideda prie įvairių Vilniaus miesto rajonų kultūros gerinimo, na o geležinkelio stotis yra tokia Vilniaus vieta, kurioje galima įkvėpti daugiau spalvų.
Geležinkelio stoties peronas priima visus – skubančius, laukiančius, ieškančius išskirtinumo žmones. 0-iniame perone vyks naujas kultūrinis vyksmas, kurį sups remonto dirbtuvės, stovintys ant bėgių arba pravažiuojantys traukiniai. Neįprasta vieta, neįprasta pjesė, neįprastas dramaturgas. Dramaturgo, scenaristo, filmų kūrėjo M.Mcdonagh kūryba yra pripildyta netikėtų situacijų, ne išimtis ir pjesė apie Vienarankį. M.Mcdonagh kuriamas pasaulis yra kartu ir lengvai atpažįstamas, ir stebinančiai nerealus, tuo pačiu komiškas ir žiaurus.
M. Mcdonagh pjesės provokuoja žiūrovą atsistoti į akistatą su šiuolaikiniu vulgarumu, šokiruojančia realybe, o “Vienarankis” ragina atsigręžti į savo žmogiškumą. M. McDonagh savo pjesėmis verčia abejoti moralinėmis normomis. Jis meta iššūkį nusistovėjusiam supratimui, ką galima ir ką privaloma rodyti scenoje. Tai jokiai krypčiai nepriklausantis XXI a. sensacijų teatras. Sekdami dramaturgo pavyzdžiu, užupiečiai nori atkreipti žiūrovų dėmesį į tokias temas kaip neapykanta, išsilaisvinimas iš nusistovėjusių normų, išsilaisvinimas iš pačio savęs, žmonių gebėjimo vienas kitą suprasti trūkumas, dėl kurio iššaukiama neapykanta vienas kitam, neapykanta artimui, neapykanta pačiam sau. Teatro kūrėjai skatina spektaklio metu pamatyti ir patirti tai, kas realiame gyvenime būtų pavojinga arba keista.
Iki šiol Lietuvą yra pasiekusios kelios M. McDonagh pjesės: "Luošys iš Ainišmano salos", „Lineino grožio karalienė“ ir „Pagalvinis“. “Vienarankis iš Spokano” – pjesė, kuri pirmą kartą buvo pastatyta 2010 metais JAV Brodvėjaus teatro scenoje, o 2017 metais Užupio dramos teatras ją pristatė Lietuvos auditorijai.
Vienarankis daugiau nei ketvirtį amžiaus ieško savo rankos, o kelyje sutikti žmonės ne tik jam nepadeda, bet dar ir bando apgauti, siūlydami pirkti ranką, kuri akivaizdžiai ne jo. Autorius paklaustas ar nesusimąstė apie tai, kad apie tam tikrus dalykus negalima juokauti, tvirtai atsako, kad ne, niekada. Mcdonagh manymu, tai, apie ką negalima juokauti, intriguoja labiausiai, o viskas, kas vyksta pasaulyje pastaruosius 25-erius metus ir taip yra nesveikas pokštas. Kitoks dramaturgo požiūris į pasaulį lemia ir spektaklio žanrą bei auditoriją.
“Vienarankis” - tai juodosios komedijos žanro spektaklis, skirtas aštrių pojūčių ir ekstrymo mėgėjams. Geležinkelio stoties peronas prisidės prie spektaklio atmosferos kūrimo: triukšmas, pravažiuojantys traukiniai, atvykstančių ir išvykstančių žmonių erzelis. Kūrinyje pristatomi keturi žmonės, kurie nuolat stengiasi vienas kitą sunaikinti, tačiau iš tikrųjų jie yra vieniši, pasaulio nekenčiantys žmonės.
Teatras šį spektaklį rekomenduoja: Ekstremalių pojūčių mylėtojams, žmonės jaučiantiems, kad jų gyvenime trūksta kažkokios grandies, kurie turi neapykantos, kurią nori sunaikinti, ekstremalaus sporto mylėtojams.
Trumpai apie siužetą Pagrindinis spektaklio veikėjas Vienarankis prarado gyvenimo džiaugsmą, kai gauja blogiukų nusitempė jį ant traukinio bėgių, o riedantis traukinys jam nupjovė plaštaką. O skaudžiausia tai, kad gauja pamojo Vienarankiui jo paties rankos plaštaka. Vienarankis pažadėjo sau – jei liks gyvas, pašvęs savo likusį gyvenimą, kad susigrąžintų prarastą ranką. Už rankos radimą Vienarankis siūlo solidžią premiją. Veiksmas prasideda, kai norėdami pasipelnyti narkotikų dileriai bando apgauti Vienarankį, atnešdami jam iš muziejaus pavogtą aborigeno ranką. Tačiau Vienarankis ne iš tų, kuriuos galima pykdyti. Jis – nesukalbamas, užsispyręs, nenuspėjamas, gąsdinantis. Prasideda tikroji išsivalymo nuo blogio golgota.
„Šiandien M. McDonagh, Užupio dramos teatro kūrybinė grupė ir žiūrovų trikampis kalbėsis apie gyvenimiškas situacijas, į kurias patenkame visi. M. McDonagh kuria pjeses apie tai, jog viskas neteisinga šiame pasaulyje. Vienintelis išsigelbėjimas – juokas: ironiškas, nuoširdus, graudus – gimstantis Užupio dramos teatro scenoje. Teatras – tai sekundės menas. Čia ir dabar.“
