Moljeras, baltos nosinaitės ir vartojimo kreditai
|
Spektakis ne tiktai visų laikų geriausia komedija, bet ir yra susijęs su šiandienai aktualiomis temomis ir globalizacija. Šiandien globalizacijos veikiamame pasaulyje mūsų Skapenu tampa internetas, greitieji vartojimo kreditai, išmaniosios programėlės ir skaitmeniniai problemų sprendėjai. Greitai reikia pinigų naujam televizoriui? Įmantriausiais vardais besivadinančios vartojimo paskolos su palūkanomis atkeliauja į pagalbą. Reikia pagalbos skirstant savo asmeninius finansus? Štai išmanioji programėlė darysianti tai už jus. Kasdien šios technologijos pinasi vis giliau į mūsų buitį ir kasdienybę, skaičiuoja mūsų žingsnius, tačiau niekad neklausia, kur mes einame ir kodėl.
Spektaklio paralelizmas šiandienai yra neabejotinai aktualus, personažai, gyvenantys savo asmeniniuose „burbuluose“ paskęsta satyrinėse mūsų laikmečio gyvenimo dilemose lyg užburtame rate, ieškodami išeities neretai pamina tai, ką reikėtų kelti ant vidinio pjedestalo. Šiandien Užupio dramos teatro spektaklis „Skapeno klastos“ metaforiškai tampa savotiška mūsų gyvenimo dalimi, mūsų asmenine dogma. Pats žodis barokas skirtingose kalbose gali reikšti negarbingą sandėrį arba perlą, kaip ir gyvenime, visa priklauso nuo pasirenkamos perspektyvos bei vertybių, kuriomis remiamės savo gerovei bei vidinei harmonijai puoselėti. Vėlyvasis barokas. 400 metų į praeitį. Vienas pirmųjų dalykų, iškylančių vaizduotėje, matyt, ištaigingi, žėrintys kostiumai, balintų garbanų perukai, aristokratiški apgamai lūpų kamputy, baltos nosinaitės ir Bacho kantatos. Tai laikotarpis, įkvėpęs Žaną Batistą Pokleną arba tiesiog Moljerą sukurti vieną žymiausių savo kūrinių – „Skapeno klastos“. Satyrinė personažų gyvenimo metamorfozės drama, reflektuojanti tuštybės bei žmogiškojo absurdo kasdienybę. Moljerą ir jo satyrą kūrė visuomenės kasdienybė, jos ritmas ir aritmija. Šiandien, praėjus bene pusei amžiaus, šis kūrinys vėl žengia į teatro sceną kaip tiesioginė paralelė XXI amžiaus pasauliui. Skapeno personažas šiandien vaizduoja šiuolaikinio maksimalizmo, hedonistiškos pasaulėžiūros kuriamą žmogų - pasalūną, šiame spektaklyje – jis tarsi lėlininkas, apsukriai manipuliuodamas vidiniuose konfliktuose paskendusių personų gyvenimais tarnas mainais išpeša naudos ir sau. Tačiau tai galima įvardyti kaip lygiavertę žaidimo partiją, čia įsimylėjėlių santuokai nepritaria tėvai, tėvai savo atžalose desperatiškai ieško išblukusių savo praeities svajonių realizacijos ir kaip visad - iš kažkur reikia gauti pinigų. Kas gi kitas, jei ne išmintingasis, visažinis tarnas ateina šiems į pagalbą. Vedamas kontradikciškų paskatų ir kėslų, Skapenas tampa visų šių konfliktų atsakymu, vienas kitas virvelės timptelėjimas šen bei ten ir visos bėdos tampa pamirštu galvos sopuliu. Meilės, intrigų, materializmo sūkurio atomazgoje pjesės personažai gali ramiai atsikvėpti ir bučiuoti ranką nuostabiajam Skapenui, tapusiam jų išgelbėtoju ir slaptu, lygiaverčiu šios gyvenimo žaidimo partijos nugalėtoju. Tarnas juokiasi ir žavi savo žvitriu mąstymu, dinamišku tempu ir švelnaus absurdo proporcingumu: „Baisiausias dalykas meilėje – tai ramybė!“ Kelis šimtmečius menantis Moljero personažas kalba šiandienos tonu bei vertybėmis, kurios neretai yra tiesiog užgožiamos modernaus pasaulio idėjiniu paradoksalumu. |
Pirmą kartą geležinkelio stoties istorijoje
Užupio teatro trupė prabyla apie stoties rajono kultūros gimimą. Teatro trupė skatina į stoties rajoną pažiūrėti kitomis akimis, pamatyti ne tik prostitutes, vagis, narkomanus, prabėgančius turistus, bet ir romantinę stoties pusę. Šio rajono puošmena tai ne tik šv. Stepono bažnyčia, bet ir teatras, kuris yra galinga vystymosi jėga. Užupio dramos teatras – tai klajojantis teatras, kuris prisideda prie įvairių Vilniaus miesto rajonų kultūros gerinimo, na o geležinkelio stotis yra tokia Vilniaus vieta, kurioje galima įkvėpti daugiau spalvų.
Skaityti daugiau >>>
Skaityti daugiau >>>
Užupio dramos teatre – juodosios komedijos premjera „Vienarankis iš Spokano“
|
Užupio dramos teatras pirmą kartą Lietuvoje pristatė spektaklį pagal Martin McDonagh pjesę „Vienarankis iš Spokano“. Tai pasaulinio pripažinimo sulaukęs airių dramaturgas, prilygstantis šių laikų V. Šekspyrui. Dramaturgo, scenaristo M. McDonagh pjesės tapo tikra XXI a. sensacija.
Užupio dramos teatras ėmėsi juodosios komedijos žanro. Spektaklis pribloškiantis, įtraukiantis, nesibaigianti meilės ir neapykantos kova. Puikus aktorių darbas prisodrintas juodojo humoro, mistikos ir siaubo bei laukimo nuotaikos. Trumpai apie siužetą Pagrindinis spektaklio veikėjas Vienarankis prarado gyvenimo džiaugsmą, kai gauja blogiukų nusitempė jį ant traukinio bėgių, o riedantis traukinys jam nupjovė plaštaką. O skaudžiausia tai, kad gauja pamojo Vienarankiui jo paties rankos plaštaka. Vienarankis pažadėjo sau – jei liks gyvas, pašvęs savo likusį gyvenimą, kad susigrąžintų prarastą ranką. Už rankos radimą Vienarankis siūlo solidžią premiją. Veiksmas prasideda, kai norėdami pasipelnyti narkotikų dileriai bando apgauti Vienarankį, atnešdami jam iš muziejaus pavogtą aborigeno ranką. Tačiau Vienarankis ne iš tų, kuriuos galima pykdyti. Jis – nesukalbamas, užsispyręs, nenuspėjamas, gąsdinantis. Prasideda tikroji išsivalymo nuo blogio golgota. Ar Jūs išdrįsite Vienarankiui prastumti ranką? Režisierė: Rita Urbonavičiūtė. Aktoriai: Linas Barauskas, Saulius Čėpla, Donata Kielaitė, Povilas Liubinas. |
Jaunųjų teatro kūrėjų akcija tęsiasi - "Leiskite ir mums kurti!". Užupio dramos teatras kviečia į premjerą - "Veronika ryžtasi mirti".
Pagrindinė spektaklio veikėja Veronika turi viską, ko reikia sėkmingam gyvenimui – darbą, mylinčius tėvus, išsilavinimą, protą ir grožį. Ji yra saulės, ryškios šviesos lydima moteris. Tačiau vieną dieną ji pasiryžta visus nustebinusiam žingsniui – migdomųjų vaistų vakarienei.
Po nesėkmingo bandymo nusižudyti Veronika atmerkia akis psichiatrijos ligoninėje. Su kokia jaunoje moteryje glūdinčia paslaptimi, vieną dieną prabilusiu stokos jausmu teks susidurti psichiatrijos ligoninėje atsidūrusiai Veronikai?
Spektaklyje ieškodama savo beprotiškiausių sielos kertelių, susitikdama su kitais kažko stokojančiais ir laukiančiais beprotnamio gyventojais, Veronika atranda save iš naujo.
Premjera vyks Vilniuje balandžio 25 d. ir gegužės 9 d.
Spektaklių pradžia 19.30 val.
Bilietų galite įsigyti bilietai.lt kasose.
Teatro informaciniai rėmėjai -
Radijas "Kelyje" - visada su Jumis!
"Skaitmenkė" - visada gera spauda!
Pagrindinė spektaklio veikėja Veronika turi viską, ko reikia sėkmingam gyvenimui – darbą, mylinčius tėvus, išsilavinimą, protą ir grožį. Ji yra saulės, ryškios šviesos lydima moteris. Tačiau vieną dieną ji pasiryžta visus nustebinusiam žingsniui – migdomųjų vaistų vakarienei.
Po nesėkmingo bandymo nusižudyti Veronika atmerkia akis psichiatrijos ligoninėje. Su kokia jaunoje moteryje glūdinčia paslaptimi, vieną dieną prabilusiu stokos jausmu teks susidurti psichiatrijos ligoninėje atsidūrusiai Veronikai?
Spektaklyje ieškodama savo beprotiškiausių sielos kertelių, susitikdama su kitais kažko stokojančiais ir laukiančiais beprotnamio gyventojais, Veronika atranda save iš naujo.
Premjera vyks Vilniuje balandžio 25 d. ir gegužės 9 d.
Spektaklių pradžia 19.30 val.
Bilietų galite įsigyti bilietai.lt kasose.
Teatro informaciniai rėmėjai -
Radijas "Kelyje" - visada su Jumis!
"Skaitmenkė" - visada gera spauda!
Komedija be ribų – pagal O. Bogajevo pjesę „Špilkos“
|
“Neapčiuopiamas„ yra tas kertinis žodis, kurį išgirstame pjesės Špilkos įvadinėje scenoje. Kas gi tokio neapčiuopiamo tarp trijų vyrų, trijų žmonų, trijų sutuoktinių porų? Sentimentalus suteneris ir jo svajingos, meile tikinčios prostitutės, į gyvenimą kaip į teatrą žvelgiantis mėgėjiško teatro vadovas …
Skaityti daugiau >>> |
Projektą "Leiskite ir mums kurti!" tęsia teatras "Riba"
Šiandien didelė dalis lietuvių svajoja išvažiuoti gyventi ir dirbti į užsienį. Beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų jau išvažiavo. Dauguma mūsų mano, kad emigracija – tik Lietuvos nūdienos rykštė, tačiau taip nėra.
Dar JAV lietuvių rašytojas, publicistas, dramaturgas, redaktorius ir visuomenės veikėjas Rojus Mizara (gimęs 1895 m. gegužės 15 d. Savilionys, Merkinės valsčiuje) tai paneigia savo kūryboje.
Teatro saloje Vilniuje (S. Stanevičiaus g. 24) Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro Daniūnų bendruomenės namų teatras „Riba“ pristato smagią komediją pagal Rojų Mizarą „Prašvilpta laimė“, kurioje veiksmas vyksta JAV lietuvių bendruomenėje apie 1955 metus.
Spektaklyje yra išjuokiamos vedybos iš išskaičiavimo, noras praturtėti bet kokiomis priemonėmis.
Ne pirmos jaunystės lietuvis emigrantas Čalis Cibukas svajoja apie ramų, gražų ir visa ko pilną gyvenimą... Tačiau yra viena bėda, dirbti ir šeimyniškai gyventi jis net negalvoja. Jo galvoje gimsta neįtikėtinas planas praturtėti, tam jis nepagaili ir paskutinių savo pinigėlių...
Rež. I. Živilienė. Dviejų dalių spektaklis. Trukmė 90 min.
Čalis Cibukas - Valentinas Osipovas;
Marė - Alma Daniševičienė;
Aleksas - Antanas Kazlauskas;
Janė (Džanė) - Irena Živilienė;
Ona Baltimienė - Kristina Bražiūnienė;
Betė Pilypaitė - Salvina Kievinienė.
Spektaklis vyks adresu S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje ("Teatro sala").
Po spektaklio vyks žiūrovų susitikimas su režisiere ir aktoriais. Garantuojame šiltą ir smagų vakarą!
Kviečiame įsigyti bilietus ir palaikyti kūrybinę grupę.
Bilietus rezervuokite tel. +370 61443997
Iki susitikimo!
Dar JAV lietuvių rašytojas, publicistas, dramaturgas, redaktorius ir visuomenės veikėjas Rojus Mizara (gimęs 1895 m. gegužės 15 d. Savilionys, Merkinės valsčiuje) tai paneigia savo kūryboje.
Teatro saloje Vilniuje (S. Stanevičiaus g. 24) Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro Daniūnų bendruomenės namų teatras „Riba“ pristato smagią komediją pagal Rojų Mizarą „Prašvilpta laimė“, kurioje veiksmas vyksta JAV lietuvių bendruomenėje apie 1955 metus.
Spektaklyje yra išjuokiamos vedybos iš išskaičiavimo, noras praturtėti bet kokiomis priemonėmis.
Ne pirmos jaunystės lietuvis emigrantas Čalis Cibukas svajoja apie ramų, gražų ir visa ko pilną gyvenimą... Tačiau yra viena bėda, dirbti ir šeimyniškai gyventi jis net negalvoja. Jo galvoje gimsta neįtikėtinas planas praturtėti, tam jis nepagaili ir paskutinių savo pinigėlių...
Rež. I. Živilienė. Dviejų dalių spektaklis. Trukmė 90 min.
Čalis Cibukas - Valentinas Osipovas;
Marė - Alma Daniševičienė;
Aleksas - Antanas Kazlauskas;
Janė (Džanė) - Irena Živilienė;
Ona Baltimienė - Kristina Bražiūnienė;
Betė Pilypaitė - Salvina Kievinienė.
Spektaklis vyks adresu S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje ("Teatro sala").
Po spektaklio vyks žiūrovų susitikimas su režisiere ir aktoriais. Garantuojame šiltą ir smagų vakarą!
Kviečiame įsigyti bilietus ir palaikyti kūrybinę grupę.
Bilietus rezervuokite tel. +370 61443997
Iki susitikimo!
Premjera artėja.
Interviu su teatro ir kino aktore Egle Gabrėnaite
Eglė Gabrėnaitė. Fotografė Vilija Buivydė
Jaunieji aktoriai šį rudenį siekia įnešti naujo vėjo į teatro pasaulį. Užupio dramos teatras ir Vilniaus kolegijos Pramoginio scenos meno absolventai su režisieriumi Ramūnu Cicėnu priešaky, skelbia drąsią idėją „Leiskite ir mums kurti!“ ir jau spalio mėnesį pristato dvi premjeras. Teatro ir kino aktorė Eglė Gabrėnaitė, 2011 metais apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, yra jaunųjų Užupio teatro aktorių kurso vadovė. Su gerbiama Egle Gabrėnaite kalbėjomės apie jaunųjų aktorių kartą ir spektaklį „Lietuviška istorija“. Skaityti daugiau >>>
Interviu su režisieriumi Ramūnu Cicėnu
Šių metų spalio mėnesį Užupio dramos teatras pristato du naujus, novatoriškus bei jaunatviškus spektaklius kūrybingoje ir alternatyvioje tearto aplinkoje. Šis ambicingas teatro projektas meta iššūkį teatro pasauliui, žengdamas su jaunais aktoriais priešakyje jis skelbia naują idėją – „Leiskit ir mums kurti!“. Pristatomi spektakliai „Lietuviška istorija“ ir „Angliškas detektyvas“ yra režisieriaus Ramūno Cicėno ir Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Pramoginio scenos meno absolventų darbai.
Apie šį inovatyvų teatro projektą pakalbinome režisierių Ramūną Cicėną. Skaityti toliau >>>
Apie šį inovatyvų teatro projektą pakalbinome režisierių Ramūną Cicėną. Skaityti toliau >>>
Tragikomedijos premjera "Veronika ryžtasi mirti"
Pagrindinė spektaklio veikėja Veronika turi viską, ko reikia sėkmingam gyvenimui – darbą, mylinčius tėvus, išsilavinimą, protą ir grožį. Ji yra saulės, ryškios šviesos lydima moteris. Tačiau vieną dieną ji pasiryžta visus nustebinusiam žingsniui – migdomųjų vaistų vakarienei. Po nesėkmingo bandymo nusižudyti Veronika atmerkia akis psichiatrijos ligoninėje. Su kokia jaunoje moteryje glūdinčia paslaptimi, vieną dieną prabilusiu stokos jausmu teks susidurti psichiatrijos ligoninėje atsidūrusiai Veronikai?
Spektaklyje ieškodama savo beprotiškiausių sielos kertelių, susitikdama su kitais kažko stokojančiais ir laukiančiais beprotnamio gyventojais, Veronika atranda save iš naujo.
Muzika ir tapyba spektaklyje yra žmogaus sielos kalba ir vaizdas. Čia jaučiamas savotiškas dviejų XX a. amžiaus tapytojų Pablo Pikaso ir Amedėjo Modiljanio nebylus susitaikymas dviejų bepročių, Veronikos ir šizofrenija sergančio Eduardo kūnuose. Drąsus P. Pikaso tapomų kūno formų laužymas, kūno galimybių išsklaida ir lėtesnis A. Modiljanio žvilgsnis į sulaužytame kūne pasirodančius mažiausius žmogaus sielos virpesius sukuria ginče gimstančią harmoniją, kuri Veronikos ir Eduardo pasaulyje tampa meile.
Režisierė R.Urbonavičiūtė.
Vaidina:
Laura Jakštytė
Linas Barauskas
Diana Birenytė
Donatas Askoldavičius.
Spektaklyje ieškodama savo beprotiškiausių sielos kertelių, susitikdama su kitais kažko stokojančiais ir laukiančiais beprotnamio gyventojais, Veronika atranda save iš naujo.
Muzika ir tapyba spektaklyje yra žmogaus sielos kalba ir vaizdas. Čia jaučiamas savotiškas dviejų XX a. amžiaus tapytojų Pablo Pikaso ir Amedėjo Modiljanio nebylus susitaikymas dviejų bepročių, Veronikos ir šizofrenija sergančio Eduardo kūnuose. Drąsus P. Pikaso tapomų kūno formų laužymas, kūno galimybių išsklaida ir lėtesnis A. Modiljanio žvilgsnis į sulaužytame kūne pasirodančius mažiausius žmogaus sielos virpesius sukuria ginče gimstančią harmoniją, kuri Veronikos ir Eduardo pasaulyje tampa meile.
Režisierė R.Urbonavičiūtė.
Vaidina:
Laura Jakštytė
Linas Barauskas
Diana Birenytė
Donatas Askoldavičius.
Kviečiame į paveikslų ir kostiumų parodą „Pavojingi ryšiai su Mada“
Parodos autorė ir kostiumų dailininkė-atlikėja: Renata Duden-Dainovič.
Kostiumų kūrimo autorė: režisierė Rita Urbonavičiūtė.
Parodos organizatoriai: PGA „ Znad Wilii“.
Paroda vyks: Išganytojo g.2/4 Vilnius.
Parodos ekspozicija:
Sukurtos ir pasiūtos rokoko stiliaus suknelės pagal režisierės Ritos Urbonavičiūtės idėją.
Nutapyti paveikslai, inspiruoti sukurtų suknelių.
Suknelių eskizai.
Suknelių nuotraukos.
Paveikslai nutapyti mišria technika (akriliniai dažai, pieštukai, kreida) ant drobės.
Abstrakčiai nutapytos moterys su rokoko stiliaus suknelėmis atvaizduoja sukurtus kostiumus. Paveikslų autorė Renata Duden.
Suknelių eskizai nupiešti mišria technika (pieštukas, kreida, akvarelė,flomasteriai). Eskizuose pavaizduotos tos pačios suknelės ant moterų. Eskizų autorė Renata Duden.
Suknelės pasiūtos iš skirtingų audinių, pradedant nuo šilko iki žvyneliais siuvinėto audinio. Yra panaudota daug metrų taftos ir gobeleno. Visos suknelės papuoštos nėriniais ir kitokiomis puošybos priemonėmis: karoliukais, juostelėmis, siuvinėtomis juostomis. Idėjos (kostiumų) autorė Rita Urbanovičiūtė. Idėjos (kostiumų) atlikėja - dailininkė Renata Duden.
Dalininkė dėkoja:
Režisierei Ritai Urbanavičiūtei už paskolintas sukneles parodai.
Už nuotraukas - Simonai (FOTOGENIJAI), www.fotogenijai.lt.
Už aksesuarus ir perukus - UAB „ MERKADA“, www.kaukes.lt.
Už parodos organizavimą ir suteiktas patalpas- PGA „Znad Wilii“, www.znadwiliiwilno.lt.
Kostiumų kūrimo autorė: režisierė Rita Urbonavičiūtė.
Parodos organizatoriai: PGA „ Znad Wilii“.
Paroda vyks: Išganytojo g.2/4 Vilnius.
Parodos ekspozicija:
Sukurtos ir pasiūtos rokoko stiliaus suknelės pagal režisierės Ritos Urbonavičiūtės idėją.
Nutapyti paveikslai, inspiruoti sukurtų suknelių.
Suknelių eskizai.
Suknelių nuotraukos.
Paveikslai nutapyti mišria technika (akriliniai dažai, pieštukai, kreida) ant drobės.
Abstrakčiai nutapytos moterys su rokoko stiliaus suknelėmis atvaizduoja sukurtus kostiumus. Paveikslų autorė Renata Duden.
Suknelių eskizai nupiešti mišria technika (pieštukas, kreida, akvarelė,flomasteriai). Eskizuose pavaizduotos tos pačios suknelės ant moterų. Eskizų autorė Renata Duden.
Suknelės pasiūtos iš skirtingų audinių, pradedant nuo šilko iki žvyneliais siuvinėto audinio. Yra panaudota daug metrų taftos ir gobeleno. Visos suknelės papuoštos nėriniais ir kitokiomis puošybos priemonėmis: karoliukais, juostelėmis, siuvinėtomis juostomis. Idėjos (kostiumų) autorė Rita Urbanovičiūtė. Idėjos (kostiumų) atlikėja - dailininkė Renata Duden.
Dalininkė dėkoja:
Režisierei Ritai Urbanavičiūtei už paskolintas sukneles parodai.
Už nuotraukas - Simonai (FOTOGENIJAI), www.fotogenijai.lt.
Už aksesuarus ir perukus - UAB „ MERKADA“, www.kaukes.lt.
Už parodos organizavimą ir suteiktas patalpas- PGA „Znad Wilii“, www.znadwiliiwilno.lt.
Užupio Dramos Teatras savo žiūrovams pristatė pjesę „Bomba arba Ariel“
Lapkričio 14 – ąją dieną minėjome rašytojos Jurgos Ivanauskaitės 53 gimimo metines. Jau tradicija tampa, kad šia proga Užupio Dramos Teatras savo žiūrovamas pristato spektaklį pagal rašytojos pjesę „Bomba arba Ariel“‘.
Spektaklio veiksmas vyksta bažnyčioje. Viduryje stovintis altorius, besiblaškanti nuotaka ir nelaimės nuojauta – taip prasideda šventvagiškas pasirodymas. Puolę angelai Asmodėjus, Barbelo ir Samaelis įkūnija maištą prieš visuomenės vartotojiškumą. Užgrobę bažnyčią jie ima savivaliauti. Pašiepiamos reklamos, cituojami populiarūs posakiai, grojamos populiarių dainų ištraukos, šiuolaikinio šokio interpretacija kartais kelia ne susimąstymą, o pertekliaus pojūtį.
Ši pjesė kiekvienam žiūrovui suteikia savitą interpretacijos galimybę ir pakviečia ne tik į kelionę laiku nuo biblijinės priešistorės iki mūsų dienų, bet kartu leidžia pakeliauti po slapčiausius žmogaus pasąmonės užkaborius.
Per simbolius ir aliuzijas kuriamas nuogo, tiesmuko, o kartais netikro ir mistinio pasaulio vaizdas, kur iliuzijos ir realybė akimirksniu gali susikeisti vietomis. Per šį pasaulį keliauja kūrinio herojai, puoselėdami savas viltis, ieškodami atsakymų į pačius svarbiausius žmogaus būties klausimus ir nuolat bandydami įminti visatos paslaptis. Kūrinio personažai kiekvienas savaip aiškinasi, kas yra tikrasis tikėjimas ir kokia yra mirtis.
Pjesės žiūrovas nesunkai atpažįsta ne tik J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėjautos bruožus, bet nejučia supranta, kad angelais save laikančių herojų ieškojimai savo prasme ir lūkesčiais yra artimi kiekvienam mirtingam žmogui.
Spektaklio režisierė Rita Urbonavičiūtė. Spektaklyje vaidino Linas Barauskas, Laura Jakštytė, Markas Palubenka, Saulius Čėpla, Margarita Žiemelytė, Rasa Strauzaitė, Aurimas Blaževyčius, Anželika Jankauskienė ir Artūras Vasnecovas.
Spektaklio veiksmas vyksta bažnyčioje. Viduryje stovintis altorius, besiblaškanti nuotaka ir nelaimės nuojauta – taip prasideda šventvagiškas pasirodymas. Puolę angelai Asmodėjus, Barbelo ir Samaelis įkūnija maištą prieš visuomenės vartotojiškumą. Užgrobę bažnyčią jie ima savivaliauti. Pašiepiamos reklamos, cituojami populiarūs posakiai, grojamos populiarių dainų ištraukos, šiuolaikinio šokio interpretacija kartais kelia ne susimąstymą, o pertekliaus pojūtį.
Ši pjesė kiekvienam žiūrovui suteikia savitą interpretacijos galimybę ir pakviečia ne tik į kelionę laiku nuo biblijinės priešistorės iki mūsų dienų, bet kartu leidžia pakeliauti po slapčiausius žmogaus pasąmonės užkaborius.
Per simbolius ir aliuzijas kuriamas nuogo, tiesmuko, o kartais netikro ir mistinio pasaulio vaizdas, kur iliuzijos ir realybė akimirksniu gali susikeisti vietomis. Per šį pasaulį keliauja kūrinio herojai, puoselėdami savas viltis, ieškodami atsakymų į pačius svarbiausius žmogaus būties klausimus ir nuolat bandydami įminti visatos paslaptis. Kūrinio personažai kiekvienas savaip aiškinasi, kas yra tikrasis tikėjimas ir kokia yra mirtis.
Pjesės žiūrovas nesunkai atpažįsta ne tik J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėjautos bruožus, bet nejučia supranta, kad angelais save laikančių herojų ieškojimai savo prasme ir lūkesčiais yra artimi kiekvienam mirtingam žmogui.
Spektaklio režisierė Rita Urbonavičiūtė. Spektaklyje vaidino Linas Barauskas, Laura Jakštytė, Markas Palubenka, Saulius Čėpla, Margarita Žiemelytė, Rasa Strauzaitė, Aurimas Blaževyčius, Anželika Jankauskienė ir Artūras Vasnecovas.
Tragikomedija Špilkos sudrebins teatro sceną
Naujųjų laikų dramos žanras tragikomedija - nėra dažnas reiškinys nacionalinio teatro scenoje. Režisieriaus Vytauto Mikalausko režisuotame spektaklyje „Spilki“ pagal žinomo šiuolaikinio rusų autoriaus Olego Bogajevo pjesę parodomi šio žanro ypatumai, kas dar geriau išryškina ir atskleidžia pjesės turinį.
Vaizdingi gėrio ir blogio išryškinimo aspektai ir demonstruojamos žmonių bendravimo spragos šeimoje ir visuomenėje dominuoja šio žanro spektaklyje. Režisierius panaudoja labai dinamišką aktorių vaidybą ir retoriką, sukuria ryškius skirtingų temperamentų ir skirtingų kartų personažų charakterius, atskleidžia pjesės tragikomiško turinį ir svarbiausius keliamų problemų momentus. Panaudodamas įvairias scenografijos priemones, skirtas atskirų personažų įvaizdžiui išryškinti, spektaklio veiksmui pagyvinti – tai ir dekoracijos, muzika, kostiumai ir kt. režisierius suteikia spektakliui spalvų ir daro patrauklų žiūrovui. Beveik kaip „Hamlete“ žiūrovas kartu su veikėjais priverčiamas susimastyti, kas gi čia vyksta ir užduoti klausimą „Būti ar nebūti?“.
Žmonių kasdienis gyvenimas su jų neišsprendžiamomis buitinėmis ir kitomis problemomis šiandiena dažniausiai yra nugramzdinamas kuo giliau kasdienėje rutinoje ir niekam nerūpi, todėl dažnai kai kurie žmonės lieka vieniši, nors apsupti artimų ir kitų žmonių, ir dėl nemokėjimo suprasti vienas kito ir nenoro padėti vienas kitam ir matyti artimo žmogaus ar kitų žmonių problemų paaštrina žmonių susvetimėjimą, nesugebėjimą ir nemokėjimą ar nenorą bendrauti. Kaip tik tai ir kaip tai atrodo ir kokios to pasekmės režisierius V.Mikalauskas parodo veiksmo tragikomedijoje „Spilki“ žiūrovui. Ypač ryškūs šiame spektaklyje režisieriaus Vytauto Mikalausko sukurti mokyklos direktoriaus Gerasimo Jefremyčiaus ir jo žmonos Marijos Petrovnos personažai, kurie išsiskiria veiksmo dinamiškumu, sarkazmu, priverčiantis žiūrovą ne tik nusišypsoti, bet ir juoktis. Manau, kad šis spektaklis sudomins žiūrovus.
2012 - 10 - 16
Vaizdingi gėrio ir blogio išryškinimo aspektai ir demonstruojamos žmonių bendravimo spragos šeimoje ir visuomenėje dominuoja šio žanro spektaklyje. Režisierius panaudoja labai dinamišką aktorių vaidybą ir retoriką, sukuria ryškius skirtingų temperamentų ir skirtingų kartų personažų charakterius, atskleidžia pjesės tragikomiško turinį ir svarbiausius keliamų problemų momentus. Panaudodamas įvairias scenografijos priemones, skirtas atskirų personažų įvaizdžiui išryškinti, spektaklio veiksmui pagyvinti – tai ir dekoracijos, muzika, kostiumai ir kt. režisierius suteikia spektakliui spalvų ir daro patrauklų žiūrovui. Beveik kaip „Hamlete“ žiūrovas kartu su veikėjais priverčiamas susimastyti, kas gi čia vyksta ir užduoti klausimą „Būti ar nebūti?“.
Žmonių kasdienis gyvenimas su jų neišsprendžiamomis buitinėmis ir kitomis problemomis šiandiena dažniausiai yra nugramzdinamas kuo giliau kasdienėje rutinoje ir niekam nerūpi, todėl dažnai kai kurie žmonės lieka vieniši, nors apsupti artimų ir kitų žmonių, ir dėl nemokėjimo suprasti vienas kito ir nenoro padėti vienas kitam ir matyti artimo žmogaus ar kitų žmonių problemų paaštrina žmonių susvetimėjimą, nesugebėjimą ir nemokėjimą ar nenorą bendrauti. Kaip tik tai ir kaip tai atrodo ir kokios to pasekmės režisierius V.Mikalauskas parodo veiksmo tragikomedijoje „Spilki“ žiūrovui. Ypač ryškūs šiame spektaklyje režisieriaus Vytauto Mikalausko sukurti mokyklos direktoriaus Gerasimo Jefremyčiaus ir jo žmonos Marijos Petrovnos personažai, kurie išsiskiria veiksmo dinamiškumu, sarkazmu, priverčiantis žiūrovą ne tik nusišypsoti, bet ir juoktis. Manau, kad šis spektaklis sudomins žiūrovus.
2012 - 10 - 16
Interviu su premjerinio spektaklio "Niekada tavęs nepaliksiu"
pjesės autore Kristina Gudonyte
Jau statomas režisieriaus Tito Varno spektaklis pagal Kristinos Gudonytės pjesę "Niekada tavęs nepaliksiu", premjerą numatyta išleisti balandžio pradžioje. Skaityti toliau >>>
Pakrautų lagaminų peržiūra – Špilkų premjera Kaune jau čia pat
|
Pirmadienio vakarą ne tik šmaikščiosios špilkos, bet ir jų gerbėjai kaip susitarę pasipuošė negailestingai ryškiomis spalvomis ir šlapiomis Vilniaus gatvėmis atbėgo į paskutinę “Špilkų” peržiūrą.
Kontaktas įvyko. Jaunas Užupio dramos teatro šešetukas vikriai žaidė žiūrovų emocijomis, todėl kartais atrodydavo, kad salė karštesnė už sceną. Bet juk to ir tikėjomės – žaismingo šeimyninio žaidimo, komedijos su absurdo prieskoniais ir petraukoms abejingo tempo. Laikas prabėgo greitai. Aktoriai nesileido į monologus, o pereinantys dialogai, siužeto linijos pripildė minimalistinę erdvę pulsuojančios bombos tempu. “Juk nieko šiaip sau nebūna” tarė viena iš spektaklio herojų – iš tiesų, pradėtas žaidimas pabaigą pasirinks pats, o aktoriams ir žiūrovams belieka atsipalaiduoti ir mėgautis pulsuojančiu spektaklio ritmu. Telieka palinkėti spektaklio organizatoriams gražiai pristatyti špilkų lagaminus į šį šeštadienį Kauno Romuvos kino teatre įvyksiančios premjeros užkulisius. |
Lietuviškasis kartų konfliktas premjerinėje komedijoje
„Niekada tavęs nepaliksiu“
Pavasarį „Užupio dramos teatras“ pasitinka su linksmojo oro gūsiu. Teatro premjera - komedija apie šiuolaikinio jaunimo pasaulį, kartų konfliktą ir jį supančius laiko paradoksus „Niekada tavęs nepaliksiu“ statoma pagal šiuolaikinę plačiai žinomos dramaturgės, aktorės, televizijos ir teatro scenaristės Kristinos Gudonytės pjesę. K. Gudonytė - dviejų premijų už geriausias knygas vaikams ir jaunimui laureatė. Siekdamas atskleisti ryškiausias šiuolaikinio jaunimo mimikas, laike kintančių stereotipų susidūrimus,spektaklio režisierius Titas Varnas neatsitiktinai pasirinko jauno žmogaus pasauliui neabejingos K. Gudonytės lietuviškąją komediją. Daug metų su jaunimu dirbantis spektaklio režisierius surinko jaunų aktorių trupę. Žvilgsnis į savo stilių, grimą, kuriuo šiandieninis žmogus pasirodo visuomenėje, lūkesčių ir nusivylimų loteriją, kuria jis žaidžia kasdienybėje, yra perduodamas jaunų aktorių talentui. Savojo laikmečio pajauta, gilesnis supratimas yra kiekvienai kartai rūpimas dalykas, tačiau pažvelkime į tai spektaklyje linksmai. Skaityti daugiau >>>
Moljero Skapeno klastos jau 100 – ąjį kartą papuoš baroku
„Užupio dramos teatro“ sceną
Lapkričio 20 d. Vilniuje „Užupio dramos teatre“ barokinė Moljero komedija Skapeno klastos iškils jau 100 – ąjį kartą. O didžiojo komedijų meistro Žano Batisto Pokleno arba tiesiog Moljero charizmatiškas ir kandus herojus Skapenas žavi ir kursto audras didžiųjų teatrų scenose daugiau nei 300 metų.
Skaityti toliau >>>
„Užupio dramos teatro“ sceną
Lapkričio 20 d. Vilniuje „Užupio dramos teatre“ barokinė Moljero komedija Skapeno klastos iškils jau 100 – ąjį kartą. O didžiojo komedijų meistro Žano Batisto Pokleno arba tiesiog Moljero charizmatiškas ir kandus herojus Skapenas žavi ir kursto audras didžiųjų teatrų scenose daugiau nei 300 metų.
Skaityti toliau >>>
