Arvydas Daškus "Tyla" Režisierė: Rita Urbonavičiūtė
Scenografė: Rita Urbonavičiūtė
Dailininkė: Linda Vinciūnienė
Vaidina: Alex–Linas Barauskas
Elli, Monika – Sigutė Kazakevičiūtė
Magiškasis realizmas už matomumo ribos
Spektaklis pastatytas pagal Vydūno premijos laureato A. Daškaus pjesę „Tyla“.
Šiame spektaklyje išryškėja trys temos – meilė, gebėjimai, beprotybė (šios temos atveda žiūrovą į akistatą su savo vidine tyla, kurioje žiūrovai ir ieško atsakymų). Svarbiausias režisūrinis principas – minimalizmas, žmogaus esmės paieška, atviras bendravimas su žiūrovais, naujų filosofinių taškų atradimas, preciziškas aktorių paruošimas vaidmenims – kurių galutinę prasmę sukuria patys žiūrovai, suteikdami reikšmę neišsakytoms, išvaidintoms potekstems. Na ir žinoma maloni staigmena žiūrovams; šio spektaklio metu žiūrovai turės malonumą netik sėdėti šalia aktorių, girdėti ir matyti, bet ir jausti aktorių pulsavimą.
Trumpai apie siužetą: Pagrindiniai pjesės veikėjai – tėvas ir duktė, kurie susitinka šiuolaikiniame pasaulyje, niekada nematę vienas kito. Abiejų jų meilė labai skirtinga (nors ir nukrypsta į vieną ir tą patį asmenį), bet paženklinta tuo pačiu išdavystės ir praradimo ženklu. Ir, vis dėl to, tai yra vienintelis tikras motyvacijų šaltinis. Kuriantis ir griaunantis tuo pačiu metu, verčiantis bet kokia kaina susigrąžinti prarastą ir, galutinai praradus, padaryti lemtingą žingsnį už vidinės tylos ribos. Aleksą ir Elli jungia ta pati beprotybės rūšis – jie yra savižudžiai.
Akivaizdu, kad jie abu yra labai apdovanotos asmenybės: Tėvas – Aleksas (aktorius L. Barauskas), 45-erių metų talentingas aktorius, kompozitorius, pavergiantis spinduliuojantis mimikos išraiškomis, tobulomis balso moduliacijomis, spontaniškas ir gaivališkas. Elli (aktorė S. Kazakevičiūtė) – apie 22-jų metų grakšti, graži striptizo šokėja. Ji – pasaulinė žvaigždė, kelioms gastrolių dienoms atvykusi iš Paryžiaus. Elli pasižymi tobula judesių harmonija, turi gražų kūną, sugeba pavergti bet kokią publiką. Vyrus ji įveda į ekstazės būseną ir išveda iš proto. Monika (aktorė S. Kazakevičiūtė), Alekso jaunystės meilė, aktorė, jo scenos partnerė, palikusi jį prieš dvidešimt metų.
Režisierė savo kūrinį pristato šiais žodžiais: „Kiekvienas žmogus patenka į savo gyvenimo aklavietę, tuomet prasideda akistata su savo vidiniu pasauliu ir iš ten aidinčia Tyla. Tragikomedija nuostabus žanras, bet jis nėra tiek komiškas kiek pats gyvenimas. Todėl pastačiau dramą, žmogaus gyvenimo dramą, menininko kūrėjo dramą, kuris per gyvenimą praeina net nepastebėjęs, kad gyvenimas jau praėjo! Tai odė visiems teatro menininkams…“ Dar viena staigmena laukia Jūsų miesto teatro meno mylėtojų. Tai artimesnė pažintis su ypatinga video scenorgrafija, kurią sukūrė jaunas menininkas – erdvės architektas Saulius Paliukas. Menininkas keletą metų savo kūryboje naudoja tekančio skysčio plastiką, video darbų ciklus apjungdamas „video skysčių“ pavadinimu. Autorius mistifikuoja patį skysčio tėkmės procesą, lašo varvėjime įprasmindamas laiko unikalumo faktą. Taip pat menininkas pateikia savotišką „gyvos tapybos“ idėją, tarsi stengdamasis animuoti beribes tekančio laiko abstrakcijas. Tai tarsi bandymas suvokti akimirkos grožį, kuomet visa tai, kas jau buvo – seniai nutekėjo, o visai tai, kas dar bus – tuoj išsilies. Būtent tai ir paskatino režisierę sujungti spektaklį, kuriame aktoriai ir žiūrovai atsiduria ant bedugnės krašto ir stoja į akistatą su savo vidine tyla, ir egzistencinius bei laiko tėkmės klausimus nagrinėjančias skystas erdves.
Pačiam teatrui tai naujas kūrybinis etapas ir didžiulis laimėjimas. Puiki režisūra, scenografija, apšvietimas, bei šauni aktorių (L. Barauskas, S. Kazakevičiūtė) režisierės mokinių, vaidyba, gyvas dainavimas ir šokis, bei T. Veitso muzika nudžiugins Jūsų teatro mėgėjus, privers pasinerti į savo vidinę Tylą ir naujai pažvelgti į teatro menininko, žmogaus kūrėjo egzistenciją.
Užupio teatras visuomet suteikia žiūrovams galimybę pamastyti ir pajausti save pačius, savo likimą ir esančius aplink mus. Tai žiauri, bet prasminga kelionė i save, į savo vidinę tylą.
