> Atgarsiai
1 2 3 4
Akimirkos iš premjeros![]() Šį šeštadienį Užupio teatras į pasaulį išleido premjerą – šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės „Bomba, arba Ariel“. Dėkui režisierei už išmintį, Jurgos šeimai – už pagalba, aktoriams – už stiprybę, dailininkėms – už šilumą, mūsų šeimoms – už palaikymą, draugams – už kantrybę. Ir Jurgai – už šviesą. Dėkui visiems, be kurių ši premjera nebūtų atvėrusi geležimi kaustytų Šv. Kotrynos bažnyčios durų. Radęs šviesą, privalai ją nešti. To ir linkiu mums visiems.
Užupio teatro vadovė Perduodame keletą atsiliepimų ir linkėjimų. Šv. Kotrynos bažnyčios skliautai gaudė nuo susirinkusių žiūrovų aplodismentų, kurie dar ilgai po spektaklio dėkojo teatro aktoriams ir režisierei Ritai Urbonavičiūtei. Teatro spektaklis bažnytinėje erdvėje – išties neįprastas įvykis. Ir šis režisierės sprendimas pasiteisino su kaupu. Muzika bažnyčioje kviečia susikaupti, žodžiai – įsiklausyti. O čia, šiame spektaklyje, buvo visa tai ir dar daugiau. Nuo pradžių iki galo žiūrėjau spektaklį sulaikiusi kvapą ir kiekvienas aktoriaus žodis skambėjo tarsi išpažintis: pjesės veikėjų, kunigo, mano… Iki pat gilumos perpjovė ir privertė sau pačiai išpažintį tiesas, kurioms anksčiau įsileisti vidun trūko drąsos. Tos drąsos Jurgos tekstuose ir šviesos aktorių akyse buvo tiek, kad užteko kiekvienam salėje sėdinčiam dar nesuakmenėjusios sielos žmogui. Esu laiminga galėjusi išvysti giliamintį, tikrąjį, grynąjį teatrą. Viduje liko dalelė šviesos. Tikiu – ilgam. Irena Stonienė Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro aktyvas sveikina Užupio teatro kolektyvą, aktorius ir režisierę spektaklio pagal Jurgos Ivanauskaitės pjesę „Bomba arba Ariel“ premjeros proga. Dėkojame už gražią iniciatyvą minint Jurgos 50-metį. Linkime teatrui tolesnės sėkmės. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras Nuoširdžiai dėkojame už malonų kvietimą ir galimybę prisiliesti prie Aukštojo Meno. Puikus spektaklis! Su geriausiais linkėjimais ir pagarba Užupio teatrui ir jo kūrėjams. Eglė ir Vytautas Juozapaičiai Apie mus rašo: delfi.lt: J. Ivanauskaitės 50-mečio proga buvo išpildytas kūrėjos noras 15min.lt: Jurgai Ivanauskaitei atminti – „Užupio teatro“ premjera balsas.lt: J. Ivanauskaitės 50-mečiui – pjesė apie tikėjimą ir žmog |
Po spektaklio Mėšlungis
Jeigu įkyriai klausinėtum

Prisipažinsiu, į spektaklį ateiti suviliojo atvira afiša, badanti akis nuogumu – bet spektaklyje nieko panašaus juk nebus? Neatspėjau. Buvo. Tik nieko panašaus, ko tikėjausi.
Po spektaklio išeinu sutrikęs. Kas nutinka, kai skęsti gilyn? Tiesiog išeini. O kas nutinka, kai skęsti savo gyvenimu? Ten – kelionė ilgesnė negu į mirtį, kelionei į ten, reikia laiko. Kitąryt, kai mintys jau grįžtą į kasdienybės bėgius, sėdžiu ir mąstau apie aktorių atsidavimą teatrui ir apie pačio spektaklio mintis – tai scena iš gyvenimo, kurią lyg pats būčiau išgyvenęs, lyg pats būčiau ten išties buvęs – tą akimirką realybė apsikeitė vietomis su scena.
Ir jeigu paklaustum manęs, kas buvo spektaklyje, aš atsakyčiau – nueik ir pamatysi.
Ir jeigu vis neatlyžtum ir įkyriai klausinėtum, sakyčiau, kad spektaklis yra apie gyvenimą ir santykius. Apie vyro ir moters santykius, apie tai, kaip mūsų išdidumas atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą. Apie tai, kad mes visgi mylime, nors kartais tiesiog nemokame mylėti. Apie tai, kad trokštame to, ko neturime, o ką turime – jau nebevertiname. Tai spektaklis apie klaidas, kurias aš ir tu esame padarę. O gal dar spėsiu jas ištaisyti?
Tiesiog pagal Igną
Po spektaklio išeinu sutrikęs. Kas nutinka, kai skęsti gilyn? Tiesiog išeini. O kas nutinka, kai skęsti savo gyvenimu? Ten – kelionė ilgesnė negu į mirtį, kelionei į ten, reikia laiko. Kitąryt, kai mintys jau grįžtą į kasdienybės bėgius, sėdžiu ir mąstau apie aktorių atsidavimą teatrui ir apie pačio spektaklio mintis – tai scena iš gyvenimo, kurią lyg pats būčiau išgyvenęs, lyg pats būčiau ten išties buvęs – tą akimirką realybė apsikeitė vietomis su scena.
Ir jeigu paklaustum manęs, kas buvo spektaklyje, aš atsakyčiau – nueik ir pamatysi.
Ir jeigu vis neatlyžtum ir įkyriai klausinėtum, sakyčiau, kad spektaklis yra apie gyvenimą ir santykius. Apie vyro ir moters santykius, apie tai, kaip mūsų išdidumas atima iš mūsų ramybę ir džiaugsmą. Apie tai, kad mes visgi mylime, nors kartais tiesiog nemokame mylėti. Apie tai, kad trokštame to, ko neturime, o ką turime – jau nebevertiname. Tai spektaklis apie klaidas, kurias aš ir tu esame padarę. O gal dar spėsiu jas ištaisyti?
Tiesiog pagal Igną
Spektaklio Skapeno klastos akimirkos

Užupio dramos teatro komedija Skapeno klastos gegužės mėnesį sudrebino Lietuvos rusų dramos teatro salę. Daug keliavęs ir daug ko matęs Skapenas žiūrovų prašymu grįžo ir į Vilnių. Spektakliui buvo pasirinkta Lietuvos Rusų dramos teatro salė menanti XIX-ąjį amžių. Legendinis Moljero kūrinys šioje salėje, rodęs, tarsi sugįžęs į savo namus, ten kur ir turėtų būti. Aktorių vaidybos, barokinių kostiumų, šviesos žaismo, puikios akustikos ir pokštų derinys nepaliko abejingų. Betarpiškas personažų bendravimas su žiūrovais, leido pasijusti pačio vyksmo dalimi. Vienam iš žiūrovų pasisekė paragauti ir aktoriaus duonos. Skapeno energija liejosi per kraštus, o aktorius Linas Barauskas dar kartą profesionaliai įkūnijo šį turtuolių ir ponų tarną.
Spektaklio pertraukos metu žiūrovai projekcijose galėjo išvysti, o kiti galbūt ir prisiminti, Jaunimo teatro reižsieriaus Vytauto Čibirio 1968 metų pirmojo Skapeno klastų spektaklio pastatymą Lietuvoje.
Po spektaklio žiūrovai dar ilgai plojo, juokėsi, aptarinėjo, bei citavo spektaklyje išgirstus pokštus.
Spektaklio pertraukos metu žiūrovai projekcijose galėjo išvysti, o kiti galbūt ir prisiminti, Jaunimo teatro reižsieriaus Vytauto Čibirio 1968 metų pirmojo Skapeno klastų spektaklio pastatymą Lietuvoje.
Po spektaklio žiūrovai dar ilgai plojo, juokėsi, aptarinėjo, bei citavo spektaklyje išgirstus pokštus.
Spektaklio „Skapeno klastos“ Palangoje atgarsiai

Užupio dramos teatras liepos 31 d. lankėsi Palangoje, kurio spektaklis „Skapeno klastos“ nuostabiai praėjo. Žiūrovai plojo atsistoję. Tai buvo proga pamatyti trupės profesionalumą ir nuoširdumą. Pasirodo tikras menas šiuolaikiniam žiūrovui irgi yra priimtinas!
Pasak aktoriaus F. Jakšio dabartinis spektaklio pagrindinis vaidmuo Skapenas neatsilieka nuo senojo pagrindinio vaidmens (R. Butkevičius) ir netgi pranoksta senąjį. Dabartinis spektaklio pastatymas yra skirtas aktoriaus R. Butkevičiaus atminimui.
Na, o dienoraščio autorius sako iki kito susitikimo, kuris bus rugpjūčio 24 d., Taujėnų dvare.
Pasak aktoriaus F. Jakšio dabartinis spektaklio pagrindinis vaidmuo Skapenas neatsilieka nuo senojo pagrindinio vaidmens (R. Butkevičius) ir netgi pranoksta senąjį. Dabartinis spektaklio pastatymas yra skirtas aktoriaus R. Butkevičiaus atminimui.
Na, o dienoraščio autorius sako iki kito susitikimo, kuris bus rugpjūčio 24 d., Taujėnų dvare.