Režisierė Rita Urbonavičiūtė
Rita Urbonavičiūtė baigė Lietuvos muzikos akademiją, turi dramos režisūros specialybės magistro laipsnį, jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Kūrybinės praktikos ji įgijo kurdama nepriklausomą teatrą vaikams Lietuvoje.

Siekdama įamžinti rašytojo Otfrydo Proislerio teisingumo ir gėrio personažą Raganiukę, sulaukusi autoriaus palaikymo, pavadino teatrą Raganiukės vardu. Subūrusi nepriklausomą teatro trupę Vilniuje, režisierė statė spektaklius, rengė gastroles Lietuvoje ir užsienyje. Teatrui buvo suteiktas profesionalaus teatro statusas.

“Raganiukės teatre“ yra pastatyta 40 spektaklių. Nuo 2010 m. kasmet išleidžiama po tris premjeras.

Režisierė R. Urbonavičiūtė dirba su profesionaliais teatro aktoriais, mėgėjais, vaikais bei aktyviai aktyviai ruošia teatro studijos aktorius būsimiems pastatymams.

R. Urbonavičiūtė užsiima aktyvia veikla Vilniaus kultūros ir švietimo srityse. Režisierė spektaklius stato įvairių žanrų ir krypčių, kuria savo pastatymų scenografiją, kostiumus.

Svarbiausios režisierės kūrybinio kelio datos ir darbai

  • Pirmasis kūrybinės veiklos etapas (1985 – 1997 m.) atspindi iš Sovietinės ideologijos besilaisvinančios Lietuvos tautos ir kartu jos kūrėjų naujas galimybes.
  • 1985 m. režisierė pradėjo kurti nepriklausomą trupę Lietuvoje - teatro studiją "Visas pasaulis kuria". Studijos moto - V. Šekspyro teatro „Gaublys“ devizas „Totus mundus agit histrionem“ („Visas pasaulis – teatras“). kartu su Dailės Akademijos studentais sukūrė pirmąjį savo autorinį miniatiūrių spektaklį „Ko čia juoktis“ pagal A. Bistrupo iliustracijas ir V. Kernagio muziką. Spektaklis buvo rodomas Lietuvos kultūros centruose, kalėjimuose, pataisos ir senelių namuose, pristatytas buvusiame „Vasaros“ kino teatre, dabartiniame Sereikiškių parke.
  • Didelis dėmsys lietuvių dramaturgijai, gilinimasis į lietuvi tradicijas ir tautosaką. Pastatė lietuvių dramaturgo J. Erlicko socialistinio absurdo dramą „Blinkuva“ (spektaklio dailininkas-scenografas J. Bružas). Spektaklis sulaukė pasisekimo. Jis buvo rodomas visoje Lietuvoje, buvo pristatytas tarptautiniame festivalyje Varšuvoje. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo, trupė buvo pakviesta į Ameriką, tačiau dėl 1991 – ųjų metų Sausio 13-osios įvykių gastrolės buvo nutrauktos.
  • Autorinis spektaklis pagal A. Liobytės „Devyniabrolė“. Vėliau F. Gužučio pjesę „Gedimino sapnas“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė). Didelis dėmesys skiriamas lietuvių liadies tradicijoms, ypač Užgavėnėms. Pagal lietuvių liaudies tradicijas, žaidimus, dainas ir liaudies tekstus sukūriamas originalus scenarijus ir surengiama Užgavėnių šventė (dailininkė J. Dambrauskienė) Vilniaus miestui. Šventės metu miesto gatvėmis keliavo įspūdingas didelis vežimas su More. Grojant lietuvių liaudies muzikai, vežimą lydėjo tradiciniai kaukėti persirengėliai, o pati šventė įvyko miesto Kalnų parke. Šventę stebėjo per 2000 Vilniaus miesto gyventojų ir svečių.
  • R. Urbonavičiūtė tautosakinio J. Dovydaičio rinkiniuose atranda savo tolimesnei režisūrinei raidai archaiškas lietuvių liaudies pasakas su dainuojamais intarpais ir animistinės minties išraiškomis. Pagal jo surinktas pasakas pastatomi autoriniai spektakliai pagal dzūkų liaudies pasaką „Bezdukas ant ežero“ ir žemaitišką pasaką „Meškutės mėsa“.
  • Pagal J. Rerich „Ugnies pasaulio“ knygos idėjas, pastatė Ž. Anujo pjesę „Medėja“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė). Spektaklis buvo pristatytas Rusų dramos teatre, Kauno dramos teatre ir kt. Lietuvos miestuose. Spektaklyje vaidino ir mėgėjai, ir R. Urbonavičiūtės studijos mokiniai.
  • Pagal J. Rerich „Ugnies pasaulio“ knygos idėjas, pastatė Ž. Anujo pjesę „Medėja“ (scenografė ir dailininkė R. Urbonavičiūtė). Spektaklis buvo pristatytas Rusų dramos teatre, Kauno dramos teatre ir kt. Lietuvos miestuose. Spektaklyje vaidino ir mėgėjai, ir R. Urbonavičiūtės studijos mokiniai.
  • Režisierė analizavo V. Šekspyro laikmetį, autoriaus biografiją, politinę situaciją, autoriaus pjeses, ieškojo sceninių sprendimų, ekperimentavo, ruošė aktorius pirmajame Lieutvoje kooperatiniame teatre „Visas pasaulis vaidina“. Pastatymui buvo pasirinkta žymioji pjesė „Karalius Lyras“ (scenografas ir dailininkas R. Čečkauskas). Pagrindinė spektaklio tema – griūvantis tikėjimas aplinkiniais bei skaudūs veikėjų išgyvenimai. Pagrindinį karaliaus Lyro vaidmenį sukūrė aktorius A. Mažuolis. Spektaklis pasižymėjo originaliais, novatoriškais sceniniais sprendimai. Spektaklyje vaidino profesionalai ir režisierės teatro studijoje auklėti mokiniai, spektaklis buvo pristatytas Rusų dramos teatre.
Medėja - N. Timinskaitė; Jasonas - R. Grikinis; Jasonas - J. Giedrys;
Auklė - I. Narijauskaitė; Seselė - G. Petrušonytė.
  • Antruoju R. Urbonavičiūtės kūrybos etapu (1997 – 2012 m.) jos įvykdytas perėjimas prie vaikų teatro kultūros puoselėjimo ir kūrimo yra strategiškai nuoseklus, nes būtent vaiko kultūriniame ugdyme ji įžvelgė iš naujo save kuriančios Lietuvos tautos pagrindą, kuriam jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje buvo per mažai skiriama dėmesio. 1997 m. menininkė savo iniciatyva ryžosi įkurti nekomercinį teatrą vaikams.
  • Lietuvai atgavus nepriklausomybę, režisierė imasi jai svarbios misijos, kurdama ir plėtodama nepriklausomą teatrą vaikams Lietuvoje. Kurdama teatrą vaikams, ji galėjo panaudoti savo ir savo pirmtakų sukauptas žinias. Šiuo etapu režisierė įkūrė pirmąjį nepriklausomą dramos, muzikos žanro teatrą, skirtą išskirtinai vaikams iki 11 m., kuris nuo 2007 m. turintį pastovų ir nuolat save atnaujinantį repertuarą vaikams.
Karalius Lyras - A. Mažuolis; Kornelija - G. Petrušonytė.